Nepajudinamas volas davė idėją
Volų technologija netobulėjo labai ilgą laiką. Buvo skirtingi prikabintuvai darbui laukuose ir pervežimui, o paruošti volą transportavimui prireikdavo tvirtų raumenų. Po to laukdavo rizikinga kelionė su vinguriuojančia ir barškančia volo sekcijų eile iki kito lauko.
Pasaulio arimo čempionate 1976 m. pastebėjau volų gamintoją, kuris demonstravo paprastą volo paruošimą transportavimui. Bet po naktinio lietaus buvo taip šlapia, kad volo nepavyko pajudinti. Tą akimirką išvydau beveik apreiškimą. Juk yra sprendimas: įmontuoti volą į rėmą, padaryti volo žiedams lanksčią pakabą ir suskleisti ją naudojant hidrauliką.
Volas vienas kitą sukančiais žiedais
Rudenį konstrukciniai šių idėjų darbai pagavo pagreitį. Užduočiai įgyvendinti reikėjo kažkokios formos amortizacijos, kad būtų galima susidoroti su akmenimis ir dar prisitaikyti prie dirvos paviršiaus. Štai čia išvydo šviesą klasika tapusi Väderstad guminė pakaba - 4 guminiai strypai, įmontuoti į 4 briaunų siją, kad amortizuotų, prisitaikytų prie dirvos ir atremtų smūgius. Tobulinimo procese volo žiedai įgavo banguotesnę formą, kad geriau įspaustų juos į žemę.
Kita ankstyva idėja atsirado jau gaminant volą – suspausti volo paketą ant ašies su amortizuojančiomis plokštelėmis, kad žiedai suktų vienas kitą ir nesustotų, maždaug kaip diferenciniai stabdžiai.
Išriedėjo į šviežią sniegą
Naujųjų metų naktį mudu su broliu Andreas užbaigėme virinti paskutines detales ir naujasis kūrinys buvo išbandytas ant šviežio sniego prie dirbtuvių 1977 m. Naujųjų metų dieną. Netrukus po to Väderstad tapo lyderiaujančia volų gamintoja Europoje. Šiandien visi prekės ženklai turi panašią volų konstrukciją, tačiau tikrai nedaugelis, jei išvis kas nors, turi volo guolių pakabą su gumos elementais.
Ūkininkams šie privalumai buvo labai akivaizdūs. Paruošimas pervežimui tapo daug spartesnis ir tam nebereikėjo raumenų jėgos. Dirbimo greitis taip pat stipriai padidėjo, nes volai tapo sunkesni ir galėjo atlaikyti didesnį greitį. Tai padidino našumą daugiau nei dvigubai.
