Kokį žemės plotą nuo 2009 metų iš viso įdirbo ir kiek kubinių metrų dirvožemio sumaišė Väderstad TopDown 300, suskaičiuoti sunku. „Tikrai daug“, – lakoniškai į klausimą atsako Pranas. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje įsigijo tuo metu dar mažai žinomą skutiklį ir savo ūkyje pradėjo taikyti technologiją, apie kurią praktinių žinių buvo labai nedaug. „Minimalaus žemės dirbimo sistema mus pasiekė iš Europos, matydavau laukus ten. Pagalvodavau, jei užsienyje ji pasiteisina, kodėl negalėtų pasiteisinti ir mano ūkyje. Man buvo aktualu taupyti laiką ir kitas gamybos sąnaudas“, - motyvus atsisakyti tradicinio arimo dėsto Pranas. Vos tik įsigijęs universalų skutiklį, jis drąsiai visą plotą juo ir įdirbo, palikęs vos 50 ha arimui. Pranas prisimena, kad tas laukas buvo padalytas per pusę: vieną jo dalis skusta (18-20 сm gyliu), kita – arta. „Rezultatas buvo tas pats ir artame, ir skustame plote. Jei neariamoji žemės dirbimo sistema pirmiaisiais metais būtų nepasiteisinusi, derliai kritę, abejoju, ar šiandien mes apie ją kalbėtume“, - svarsto Pranas.
Anot jo, Väderstad TopDown yra pilnai plūgą galintis pakeisti skutiklis, nes jo dirbimo gylis siekia net iki 40 cm. Aštuonerių neariamosios žemdirbystės metų patirtis Prano Pulkio ūkyje tik patvirtina, kad verstis augalininkyste galima ir be plūgo. „Žinoma, kiekviena technologija turi savų niuansų, tačiau jei neardamas gali gauti tą patį, ką ir ardamas, tai kam arti?“, - šypsodamasis pečiais gūžčioja ūkininkas.
Pulkių sodybos matomiausioje vietoje pastatytas dekoratyvinis plūgas – vienintelis ūkyje
Per aštuonerius metus ūkininkas nė vieno iš 500 hektaro nei arė, nei giliai pureno. Jis sako, kad net ir plūgo neturi, ir negali pasakyti, kas turėtų atsitikti, kad nuspręstų laukus vėl arti. Pranas augina žieminius kviečius, žieminius rapsus, žirnius ir pupas.
Didžiąją ploto dalį užima žieminiai kviečiai (apie 300 ha), todėl jų atsėliavimo nepavyksta išvengti. „Kai atsėliuojame, dirvą reikia įdirbti atidžiau, skusti du-tris kartus. Kai sėjomaina gera ir jos laikomasi, jokių problemų nekyla, turiu galvoje piktžoles ir ligas“, – aiškina ūkininkas, akcentuodamas, kad taip pat labai svarbu, jog kombainas paliktų kuo trumpesnę ražieną (5–10 cm), nes gausūs šiaudai vienodai trukdo ir arti, ir skusti.
Kokiu skutikliu ir kokiu gyliu dirbti ražienas po kombaino, Pranas sako, negalįs vienareikšmiškai pasakyti: „Viskas priklauso nuo sąlygų, ar drėgna, ar sausa, kiek šiaudų. Kartais pirmiausia lėkščiuojame, kartais pirmą kartą važiuojame su TopDown 300. Kai reikia sudaiginti pabiras, skutame sekliai su lėkštiniu skutikliu, o prieš rudeninę sėją įdirbame giliau su TopDown. Paprastai dirvas P. Pulkis skuta 15–18 cm gyliu, priklausomai nuo augintų kultūrų, ir laikosi gamintojo rekomenduojamo 11–12 km/val. greičio. Ūkininkas prasitaria, kad būna atvejų, kai pakanka vieno skutimo, po kurio iš karto ir sėjama. Jis papildomai neįdirba nei technologinių vėžių, nei galulaukių: „Jokio skirtumo tarp labiau slegiamų lauko vietų ir likusio ploto nesimato.“
Ūkininkas įsigijo skutiklį su plieniniu tankinimo volu, nes dirvos ūkyje labai skirtingos struktūros: nuo durpių iki molių. Jo teigimu, volas atlieka labai svarbią funkciją. Nepriklausomai nuo dirvožemio struktūros, dirvos kietumo, kiekvienas laukas gali būti sutankinimas individualiai, nes volo spaudimas reguliuojamas atskirai. „Po arimo žemei reikėtų leisti susigulėti, o universaliu TopDown dirva sutankinama iš karto, tuo pačiu važiavimu. Taip neleidžiama drėgmei išgaruoti, ji paskirstoma tolygiai per visą plotą“, – apie plieninio volo atliekamą darbą pasakoja Pranas.
Pasak Prano, didžiausias žemės dirbimo su TopDown privalumas - lygūs laukai. O kai dirva lygi, sėklos atsigula vienodame gylyje, pasėlis užauga tolygus. Be to, taikant neariamąją žemės dirbimo sistemą, žemė greičiau pradžiūva, todėl pavasarį anksčiau galima pradėti sėją. Pranas nepamena, kada buvo laukuose užklimpęs per sėją. Ūkininkas garantuoja, kad ir sliekų jo žemėse gausu. „Humuso per tiek metų padaugėjo. Viskas taip, kaip Väderstad leidiniuose parašyta. Juose daug naudingų dalykų randu ir viską darau taip, kaip ten parašyta“, – tikina Pranas ir ima į rankas vieną iš įmonės parengtų informacinį spaudinį, kurį ir vėl nuo pradžių atidžiai perverčia.
Derliai didėjo dėl įvairių veiksnių visumos
Šiųmečiais derliais Pranas patenkintas: žieminių kviečių iš hekaro byrėjo 9 tonos, kai kuriuose laukuose prikulta net 11 t/ha. Rapsų derlius taip pat neblogas – vidutiniškai 4,8 t/ha. Nuo 2002-ųjų metų ūkininkaujantys Pulkiai kviečių derlingumą padidino dvigubai. „Derliai pradėjo kilti, kai įsigijome tikrą sėjamąją – Väderstad Rapid 400C. Ankstesnė buvo lengva, šokinėjo, vienur įterpia, kitur neįterpia, tačiau ne vien tik gera sėjamoji buvo lemiamas derliaus augimo veiksnys“, – įsitikinęs ūkininkas. Jo nuomone, derliaus augimui turėjo įtakos ir pasikeitusi žemės dirbimo sistema, ir patobulėjusios auginimo technologijos, ir naujos veislės.
Dauguma Prano kaimynų laukus aria. „Uždirbame tiek pat kaip ir tie, kurie aria. Jų laukus matau: nei juose piktžolių mažiau, nei derliai didesni. Nenusileidžiam niekuo, kaip bus ateityje niekas nežino, bet jei bus kažkas blogiau, vadinasi, bus kažkas nedadaryta, ar nespėta, padaryta klaidų auginimo technologijoje“, - vėl laukų arti Pranas neketina ir neslepia, kad jei tektų arti, ko gero, arimo subtilybių tektų mokytis iš naujo.
