Rudeninis darbymetis žemdirbiams kasmet kelia vis daugiau iššūkių. Dėl permainingų orų trumpėja optimalūs darbų atlikimo terminai, tad technika ne tik turi būti naši, bet ir sugebėti dirbti bet kokiomis sąlygomis. Akmenės r. Kruopiuose kartu su sūnumi ūkininkaujanti Danutė Aleksandra Kachabrišvili pastaraisiais metais streso dėl spaudžiančių sėjos terminų patiria gerokai mažiau ir sako, kad nėra blogo oro, o yra bloga technika. Jau ketvirtą sezoną švediška sėjamoji „Väderstad Spirit 400C“ nepaveda ir pasėja, nepaisant, koks už lango oras.
Nuo 30 iki 760 ha ūkį išplėtę akmeniškiai augina kviečius, miežius, rapsus, ankštinius augalus. Didžiausią plotą (450 ha) užima žieminiai kviečiai. Žieminių rapsų pasėliai siekia 150 ha, vasarinių miežių – apie 100. Ūkininkai dar sėja pupų ir žirnių. Tad didžioji dirvų dalis turi būti įdirbta ir užsėta rudenį. „Ruduo labai įtemptas, tačiau sėja mums jau nekelia galvos skausmo. Kiek reikia pasėti, tiek ir pasėjame. Nėra skirtumo, koks oras. Būna kaimynai pasiguodžia, kad nepavyko pasėti dėl blogo oro. Mums guostis jau nebetenka“, - tikina Danutė.
Pasak jos, šeima laikosi tokios nuostatos, kad renkantis techniką svarbiausia, kad ji ne tik būtų naši, bet ir galėtų dirbti bet kokiu oru, bet kokiomis sąlygomis. Žinoma, nemažai lemia ir gera mašinų kokybė, patikima ir tvirta konstrukcija, nes ūkio dirvose apstu akmenų. „Tokia ir yra „Väderstad Spirit 400C“ sėjamoji – tvirta, atspari, naši ir sėja bet kokiomis sąlygomis. Investicijos į ją atsipirko su kaupu“, - mašiną giria ūkininkė. Danutės Aleksandros Kachabrišvili teigimu, šiandien ūkininkavimo sėkmę nemaža dalimi lemia technikos našumas ir jos galimybės dirbti nepalankiomis sąlygomis
Naujos sėjamosios ūkininkai pradėjo dairytis, kai trūko kantrybė nuolat taisyti senąją. Danutė sako, kad sūnus nemažai nervų sugadino: „Akmenys daug pridarydavo bėdų, noragėliai, diskai vis lūždavo ir lūždavo arba būdavo nudaužyti. Dabar išlaidos atsarginėms dalims sumažėjo 4 kartus“.
Ūkininkai naujos mašinos nepirko aklai. „Väderstad Lietuva“ suteikė galimybę nusižiūrėtą sėjamąją išsibandyti. Ūkyje jau septynerius metus dirbantis Saulius Žakas sako, tada su mašina pabandęs sėti įvairiose dirvose. Jo teigimu, žemė šiuose kraštuose labai skirtinga: yra ir smėlio, ir durpių, ir molio. „Net tame pačiame lauke galima aptikti visų tipų dirvų. Reikėjo tokios mašinos, kuri galėtų sėti bet kur ir bet kokiomis sąlygomis“, - sako S. Žakas.
Anot jo, ypač sėjos sąlygos sudėtingos durpinguose plotuose. Su senąja sėjamąja teko nemažai vargti, sėjamoji dažnai užklimpdavo, paskęsdavo durpėse, o dėl vienoje eilėje išdėstytų volo ratukų sėjant priekyje formuodavosi durpių banga. Sėjamosios darbas sutrikdavo arba iš viso tekdavo sustoti, ir durpingą lauko dalį palikti neužsėtą.
„Väderstad Spirit 400C“ ratukai platūs ir prasilenkia, todėl tokių problemų nebeliko. Į šią sėjamosios konstrukcijos ypatybę pirmiausia ir buvo atkreiptas dėmesys. Jei ratukai būtų vienoje eilėje, greičiausiai ūkio šeimininkai šios sėjamosios nebūtų pirkę“, - pabrėžia mašinos operatorius. Su „Väderstad Spirit 400C“ jam kartais tenka ir kaimynų ūkiuose padirbėti, nes jų technika durpingose dirvose arba dėl drėgnų oro sąlygų bejėgė. „Net viena per rudeninį darbymetį uždelsta diena daug ką reiškia. Per ją galima net 40 ha pasėti“, - priduria jis.
S. Žako teigimu, švediška sėjamoji turi ir daugiau išskirtinių konstrukcijos savybių, kurios suteikia jai pranašumų, palyginti su kitomis. Vieną žiemą dalis žieminių javų pasėlių iššąlo, pavasarį laiko paruošti laukus sėjai tiesiog nebuvo. „Važiavome tiesai į nušalusį pasėlį. Papildomai nekultivavome. Kaimynai keiksnojo savo mašiną, o mes pasėjom be jokių problemų. „Väderstad Spirit 400C“ išsėjimo noragėlius gaubiantys diskai perstumti, t. y. vienas šiek tiek labiau išsikišęs už kitą, todėl gerai prapjauna liekanomis padengtą dirvą“, - aiškina mašinos operatorius.
Mašinai pranašumą suteikia ir tai, kad išsėjimo noragėlius gaubia diskai. Taip jie apsaugomi nuo akmenų. „Akmenų čia nors vežimu vežk. Dabar noragėliai dėl akmenų nukenčia kur kas mažiau“, - tvirtina S. Žakas.
Ūkininkai taip pat itin gerai įvertino unikalios konstrukcijos „TriForce“ pakabą su gumos elementais. Tai leidžia sėklų diskams ypač tiksliai prisitaikyti prie paviršiaus profilio ir kopijuoti dirvos nelygumus. „Ūkio laukų dirvos labai įvairios, tačiau išsėjimo diskai išlaiko norimą slėgį ir sėklos įterpiamos vienodame gylyje, nesvarbu, koks dirvos tipas ir kokios sėklos sėjamos. Anksčiau pasėti vienodame gylyje buvo labai keblu. Įvažiuoji į durpes, sėja vienaip, į molį - kitaip“, - prisimena mašinos operatorius. Su „Väderstad Spirit 400C“ rapsai sėjami 2-3 cm, kviečiai ir miežiai – nuo 3 iki 4, pupos – iki 8 cm gyliu.
Keturmetrė „Väderstad Spirit 400C“ ne tik sėja, bet ir terpia trąšas. Pasak D. A. Kachabrišvili, vienas iš šio modelio sėjamosios pasirinkimo motyvų buvo ir trąšų įterpimas. „Su ja vienu važiavimu galima atlikti du darbus. Sutaupome daug brangaus laiko“, - sako ūkininkė. Prieš dvejus metus sėjamoji buvo pritaikyta tręšti kintamomis trąšų normomis pagal sudarytus ūkio tręšimo žemėlapius. Ji gali tręšti plačiose normų ribose, kai tuo tarpu kitos sėjamosios turi minimalaus ir maksimalaus kiekio ribas, pavyzdžiui, nuo 200 iki 300 kg/ha. „Väderstad Spirit 400C“ trąšų normų ribos nuo 0 iki 500 kg/ha. Sėjamoji automatiškai pati keičia trąšų normą arba visai uždaro trąšavamzdžius, kai atvažiuojama į vietą, kurios visai nereikia tręšti.
Trąšos įterpiamos per platesnius noragėlius, todėl užsikimšimo rizika itin maža. „Dažnai trąšos būna prastos kokybės, supuolusios. Byrėdamos per noragėlius, dažnai juos užkišdavo. Tekdavo ne kartą stoti ir valyti trąšų bėrimo mechanizmus”, - skirtingų mašinų darbą lygina technikos operatorius.
Pasak S. Žako, be visų kitų privalumų švediška sėjamoji nereikalauja daug traktoriaus galios. Sėjamoji kabinama prie 180 AG traktoriaus su dvigubais ratais. Prie to paties traktoriaus buvo jungiama ir ankstesnioji sėjamoji. „Sunkiai traukdavo, neviršydavau 10 km/val. greičio. Su „Väderstad Spirit“ lekiu 14-15 km/val., - mašinos galimybėmis džiaugiasi jos operatorius. – Jei dirva drėgna, ankstesnioji sėjamoji būdavo pradeda buksuoti, o su šita tokių problemų nėra“. Danutė skaičiuoja, kad ir kuro sąnaudos sumažėjo, anksčiau siekdavo 9-10, dabar iki 8 l/ha.
Ūkyje taikomos ir tradicinė, ir minimalaus žemės dirbimo sistemos. Apie pusė ploto ariama. Paprastai plūgu dirbama, kai po kviečių sėjami kviečiai, prieš vasarinių kultūrų, žirnių, pupų sėją. Kokį skutiklį rinktis, lemia dirvos būklė. Paprastai po kombaino iš karto važiuoja 5 m darbinio pločio lėkštinis „Väderstad Carrier“ skutiklis, kuriuo skutama iki 10 cm gylyje. „Paskui, jei žemė kietoka, dirbame 15-18 cm gylyje su noraginiu skutikliu”, - apie žemdirbystės sistemas pasakoja S. Žakas.
Ūkininkai tikina, kad pakeitus žemės dirbimo ir sėjos sistemą, derlingumas išaugo. Galulaukėse derlius būdavo apie 30 proc. mažesnis, o galulaukės sudaro net 10 proc. lauko ploto. „Pakeitėme padargus ir problemų turime mažiau. Iš to pačio ploto gauname daugiau“, - šiuolaikinių technologijų naudą vertina Danutė. Šiemet kai kuriuose laukuose buvo kuliama per 10 t/ha kviečių.
Ūkio šeimininkai planuoja susieti derlingumo ir tręšimo žemėlapius, kad būtų galima išanalizuoti, kur dar yra problemų, ir iš žemės išgauti maksimumą. Planuose įsigyti ir universalų skutiklį „Väderstad TopDown“. „Šiais laikais nėra pastovumo, vienais metais šiaudų mažai, kitais - daug. Turint universalų padargą, gali lengviau prisitaikyti prie skirtingų sąlygų, dirbti giliai arba sekliai. Verta turėti padargą, kuris galėtų daryti viską“, - planais dalijasi ūkio savininkai.
