„Arvydo ūkyje“ dirvų sukultūrinamas trunka 2–3 metai. Kai kurie laukai skaičiuoja trečiąjį sezoną. Juos arti jau kur kas lengviau, piktžolių ir akmenų dirvoje gerokai mažiau, ir laukai atrodo nė kiek ne prasčiau nei kelis dešimtmečius įdirbamos dirvos
Nuo 0 vis aukštyn ir didyn
„Arvydo ūkio“ valdos siekia 1 100 ha. Be augalininkystės plėtojamas ir kaimo turizmas bei daržininkystė/sodininkystė. Pasak ūkio vadovo, veikla, tiesiogine to žodžio prasme, pradėta nuo nulio apleistoje žemėje. Iš viso ploto nuomojama tik 100 ha, o naujai įsigytuose laukuose tenka nemažai paprakaituoti, kol dirva sukultūrinama ir paruošiama augalams sėti. Iš viso ploto net 700 ha bujojo krūmai ir medžiai. Beje, Pavilnyje įkurto ūkio savininkas, plėtodamas veiklą, vadovaujasi tvaraus ūkininkavimo ir ekologijos principais. Daliai ūkio ploto (apie 600 ha) netrukus bus suteiktas E statusas, kuris reiškia tikrąją ekologiją. Auginami žieminiai spelta kviečiai, vasariniai rapsai, avižos, žirniai.
„Taikome keturių metų sėjomainą. Po žirnių sėjame žieminius kviečius, po vasarinių rapsų – avižas. Jei dėl per didelės drėgmės nepasėjame žirnių, sėjame grikius. Rapsus kuliame tik spalio pradžioje, o sėjame gegužės gale arba birželio pradžioje, nors tai neįtelpa į jokius technologinius terminus, tačiau mes, ko gero, vieninteliai Lietuvoje užauginame ekologiškus rapsus“, – sako Nerijus Boguckas.
Pasak jo, įkurti ūkį šiame regione nebuvo lengva ir ūkininkauti čia, ypač ekologiškai, taip pat nėra paprasta. Nors technikos galėtų pavydėti net ir užsienio ūkininkai, tačiau sąlygų, kokiomis dirba vilniečiai, nesinori linkėti ir priešui. „Arvydo ūkio“ valdos apima neįprastai Lietuvai kalvotą teritoriją. Akiai gražūs laukai, deja, šeimininkų nedžiugina, nes yra labai nevienodos struktūros: pakalnėje – durpės, viduryje kalno – žvyras, o viršuje – raudonas molis.
Kita didelė bėda – akmenys. Nerijaus teigimu, akmenų rinktuvas bejėgis tokiuose akmenynuose, nes jų pernelyg daug. Kai kurie akmenys tokie dideli, kad negalinti jų paimti mašina tik dar giliau įspaudžia akmenis į žemę. Vietoj technikos instrukcijose deklaruojamo našumo, pagal kurį mašina per dieną galėtų surinkti akmenis iš 40 ha ploto, „Arvydo ūkyje“ ji tepajėgia susidoroti su 15 ha plotu. „Kiti ūkininkai aria, kultivuoja ir sėja, o mes ariame, kultivuojame, renkame akmenis, vėl kultivuojame, renkame akmenis ir tik tada sėjame. Juos rinkti jokia bėda, problema ta, kad nėra kam tą darbą daryti, – pabrėžia Nerijus. – Kai visi kiti baigia sėti, mes tik pradedame“.
Bene didžiausias ūkio šeimininkų galvos skausmas ne akmenys ir ne įvairi dirvos struktūra. „Arvydo ūkis“ įsikūrė buvusio kolūkio, kurio vadovas į Lietuvą atgabeno Sosnovskio barščius, teritorijoje. Jų čia visas miškas. Sosnovskio barščiai auga visur, net ir ant betono. Nerijus tik patvirtina, kad šių augalų neįmanoma išnaikinti jokiomis priemonėmis. Anot jo, yra tik du ginklai nuo Sosnovskio barščių, kurių silosu kadaise buvo šeriamos karvės. „Šios nesunaikinamos piktžolės auga, jei gauna saulės spindulių. Kai Sosnovskio barščių nedaug, juos galima tiesiog uždengti plėvele. Mes bandome naikinti intensyviu dirbimu – skutimu, arimu, kultivavimu. Šiemet jų 90 proc. mažiau nei pernai“, – dėsto Nerijus.
Technikos parke – garsių vardų mašinos
Nedėkingose grūdiniams augalams auginti žemėse verslą pradėję vilniečiai investicijoms į techniką lėšų negailėjo. „Negalime leisti sau prabangos įsigyti nekokybiškų ir mažos galios mašinų. Nors plotas nėra didelis, tačiau mums reikia gerokai našesnės ir tvirtesnės technikos nei derlingose lygumose įsikūrusiems ūkiams. Kai pasakau, kad sėjame 390 AG „Fendt 939“ su 4 m darbinio pločio sėjamąja, visi nustemba. Kai kuriose vietose ir tas galiūnas vos tokią sėjamąją patempia“, – tvirtina Nerijus.
Technikos, kuri pajėgtų dirbti našiai sunkiomis sąlygomis, pradėta dairytis iškart įregistravus ūkį. Svarbu buvo ne tik savaeigės mašinos. „Labai aktualu ir žemės dirbimo bei sėjos technika. Kad nepirktume katės maiše, siūlėme atlikti technikos demonstracijas mūsų ūkyje. Norėjome įsitikinti, kas geriausiai tiks mūsų dirvoms, kokios galios traktoriai bus pajėgūs tempti tam tikro darbinio pločio padargus, – pasakoja N. Boguckas. – Rinkomės techniką, kuri rinkoje yra numeris 1“.
Žinoma, ne mažiau svarbu ir technikos priežiūros komandos darbas. Nerijaus teigimu, per darbymetį negali taip būti, kad dėl gedimų mašina prastovėtų dieną ar dvi, negali būti ir taip, kad techniką pardavusios įmonės servisas nedirbtų po oficialių darbo valandų ar išeiginėmis dienomis bei savaitgaliais. „Prasidėjus sezoniniams darbams, turi sulaukti pagalbos be kuriuo metu. Tokių įmonių, kurios per darbymečius turi budinčius specialistus ištisą parą, Lietuvoje tikrai yra. Viena iš jų – „Väderstad“. Gali skambinti bet kada – atsilieps, padės, patars, atvažiuos“, – giria bendrovę „Väderstad“ ūkio vadovas.
Ekologiniame ūkyje be plūgo?
Pagrindinis ginklas nuo piktžolių bet kuriame ekologiniame ūkyje – plūgas. „Arvydo ūkyje“ jų yra net trys – keturių, penkių ir šešių korpusų. Visi skirtingų gamintojų. „Nors plūgas – geriausia priemonė nuo piktžolių, tačiau mes planuojame jo atsisakyti ir žemę dirbti tik su noraginiais bei diskiniais skutikliais“, – svarsto Nerijus.
Jo argumentai gana svarūs. Žemė skutikliu dėl didesnio padargo darbinio pločio įdirbama greičiau, o ir degalų sąnaudos mažesnės nei ariant. Dar vienas labai svarbus aspektas, kuris skatina atsisakyti plūgo, – artų dirvų erozija ir maistingumo mažėjimas. „Nors teigiama, kad Lietuvoje derlingas sluoksnis apima 20 cm dirvos, kai kuriuose mūsų laukuose jis yra mažesnis, tad ariant derlinga žemė užverčiama. Mes ariame 15; 20 ir net 25 cm gyliu. Didžiausias arimo trūkumas – ši technologija neskatina mikrobiologinių procesų dirvoje“, – akcentuoja N. Boguckas. Pasak jo, kaip kovoti su piktžolėmis be plūgo, kokiu gyliu dirvas skusti, jis dar negali pasakyti: „Reikia bandyti, ieškoti informacijos internete ir seminaruose“.
Skutikliais „Arvydo ūkyje“ dirbama nuo pat veiklos pradžios. Noraginiu 5 m Väderstad Opus 500 15 cm gyliu įdirbami nauji plotai, kuriuose žaliuoja pievos. Juo taip pat dirvos skutamos 15–20 cm gyliu prieš arimą rudenį arba pavasarį, jei iš rudens nespėta suarti. Galulaukės purenamos šiek tiek giliau. Lėkštiniu penkiametriu skutikliu daiginamos pabiros. Ražienas stengiamasi suskusti, iš karto nuėmus derlių.
Kultivavimui pasirinktas 8 m Väderstad NZ Agressive 800 kultivatorius. Arimai kultivuojami vidutiniškai 2 kartus, tačiau kai kuriuose plotuose su kultivatoriumi važiuojama net tris kartus. Šiemet labai pasiteisino 6 m darbinio pločio Väderstad Rollex 620 volas, kuriam šis sezonas pirmasis. Pasak ūkio vadovo, po sėjos voluotos avižos gerokai sodresnės žalios spalvos nei nevoluotas pasėlis. „Šiemet pavasaris labai sausas. Volavimas padėjo išsaugoti drėgmę“, – volo naudą įvardija Nerijus.
Laukams privoluoti po sėjos naudojamas Väderstad Rollex 620 volas
Skaičiuoti reikia viską
Pernai dėl lietingo rudens nepasėtas nė vienas hektaras kviečių, kuriems paprastai skiriama 300–400 ha, tad šiųmetė pavasarinė sėja labai įtempta. Nerijus dar planuoja tokius pasėlius: 300 ha žirnių, 200 ha avižų, 150 ha rapsų, 100 ha grikių. Naujai įsigytuose plotuose sės dobilus ir garstyčias. Pagal „Ekoagros“ taisykles į naujus laukus negalima sėti tų pačių kultūrų, kurios auginamos sertifikuotoje žemėje.
Pasak Nerijaus, planuose ekologinį ūkį išplėsti iki 2 000 ha, todėl pereinamasis laikotarpis neišvengiamas. Nukultų dobilų ir garstyčių sėkla bus naudojama ateityje. „Nereikės pirkti brangios ekologiškos sėklos. Be to, ją galėsime naudoti įsėliui“, – teigia ūkio vadovas, pridurdamas, kad nukūlus, dobilus planuojama palikti per žiemą.
„Arvydo ūkis“ pirmasis Lietuvoje įsigijo 6 metrų darbinio pločio, 4 tūkst. l talpos Väderstad Rapid 600S sėjamąją su sėklų skaičiavimo sistema SeedEye. Bendrovės „Väderstad Lietuva“ vadovo Romo Naudžiūno nuomone, tai šiai dienai pati inovatyviausia technologija. Sėjamoji sukomplektuota labai apgalvotai su galimybe keisti pirminio dirbimo padargus. Pirminio dirbimo sekcija gali būti arba trys eilės noragų, arba dvi eilės lėkščių su lyginimo lenta. Noragai skirti pavasarinei, lėkštės – rudeninei sėjai. Be to, yra sumontuota ir smulkiasėklių augalų sėjamoji įsėlio sėklai įterpti.
Sėjant Väderstad Rapid sėjamąja su sėklų skaičiavimo sistema SeedEye, reikia žinoti sėklos daigumą
SeedEye
SeedEye – unikalios konstrukcijos prietaisas, kuris itin tiksliai suskaičiuoja sėjamas sėklas. Sėjamosios nereikia kalibruoti, sėjant skirtingų augalų sėklas, SeedEye tai padaro automatiškai, kai operatorius mašinos valdymo ekrane pakeičia sėjos normą. Nustatant sėklų normą ne kilogramais 1 ha, o vienetais 1 m2, pasiekiamas kur kas geresnis sėjos tikslumas.
Prietaiso konstrukcija paremta infraraudonųjų spindulių sąveika su byrančiomis sėklomis. Sėklavamzdžiuose įrengti sėklų jutikliai, kuriuose esantys šeši optiniai tranzistoriai skleidžia infraraudonuosius spindulius ir fiksuoja, kai byrančios sėklos nutraukia spindulio srautą. Kompiuteris suskaičiuoja, kiek sėklų kirto infraraudonųjų spindulių srautą.
Sėjamosios valdymas iPad planšete E-Control valdymo sistema. Rapid A 400-800S tinkanti unikali gylio valdymo sistema - interaktyvi gylio kontrolė - leidžia važiuojant koreguoti sėjos gylį 1 mm tikslumu
Kodėl pasirinko Lietuvoje dar nebandytą mašiną, Nerijus atsako ilgai negalvodamas: „Šiuolaikiniame ūkyje reikia viską skaičiuoti. Mums labai aktualu taupyti sėklą, nes ji labai brangi. Be to, tikslioji žemdirbystė yra žemės ūkio ateitis. Mes tuo keliu ir einame. Rinkdamiesi mašinas, vertiname ne tik jų efektyvumą, bet ir ekonomiškumą“. Modernią sėjamąją „Arvydo ūkis“ užsakė dar praėjusį rudenį.
Nauja sėjamąja pasėti žirniai sudygo puikiai. 300 ha plotas pasėtas per 6 dienas. Ūkio vadovo nuomone, jei būtų didesni laukų masyvai sėjamoji per dieną apsėtų 70 ha plotą
Nerijus įsitikinęs, kad siekiant didesnio ūkio rentabilumo, labai svarbu turėti visą informaciją apie kiekvieną lauką: kiek pasėta, kiek nukulta, kokiu gyliu dirva įdirbta, kiek degalų sunaudota, kokiu greičiu važiuota ir t.t. „Visa informacija iš kiekvienos mašinos turi „sukristi“ į mano kompiuterį darbo kabinete. Dar nesukurta paprasta programa skirtingų gamintojų mašinoms susieti, o esančios rinkoje per daug sudėtingos arba skirtos tik vieno gamintojo technikai, tad mes patys tokią sukursime“, – planuoja Nerijus. Jis prasitaria, kad ūkis turi ambicijų įgyvendinti ir ekologinių grūdų perdirbimo projektą, kad savo ūkyje užaugintą produkciją galėtų patys ir perdirbti.
Nuotraukų galerija
