Kai paviršių dengia augalai, dirvožemis įgyja apsauginį sluoksnį nuo tiesioginio lietaus ar vėjo poveikio. Tačiau sukultivuotas ir plikas dirvos paviršius gali smarkiai nukentėti nuo vandens erozijos.
Vandens erozija
Šlaituose vandens erozija gali būti grėsminga, kai lietus plaka pliką lauko paviršių, be augalų dangos arba augalinių atliekų paviršiuje. Molio dalelės išnešamos lietaus, kartu su cheminiais ryšiais, su dalelėmis surištu fosforu, kuris kaupiasi žemiausioje lauko vietoje arba prarandamas per drenažą.
Vėjo erozija
Vėjas irgi gali nunešti maždaug smiltelės dydžio ar mažesnes daleles, kai dirvožemio paviršius plikas ir sausas. Kaip matyti šioje nuotraukoje, srutos gali sumažinti vėjo eroziją, surišdamos dirvožemį ir neleisdamos jam judėti.
Vanduo išplauna fosforą
Smarkus lietus ir staigus sniego tirpimas gali nuplauti dirvožemį tolyn nuo dirbamo lauko. Šie vandens srautai nuneša dirvožemio daleles, augalų maistines medžiagas ir organines medžiagas į upelius, ežerus ir jūras. Labiausiai erozijos veikiami šlaituose esantys laukai. Kuo statesnis šlaitas, tuo stipresnė erozija, nes padidėja vandens nuotėkio greitis.
Jei vandens nuotėkio greitis šlaitu žemyn padvigubėja, tuomet dirvos vandens erozijos galia padidėja keturis kartus. Su vandens erozija gali smarkiai padidėti fosforo (P) nuostoliai, nes daug fosforo dirvožemyje surišta su molio dalelių paviršiumi.
Blaškomos vėjo
Vėjas irgi gali nunešti maždaug smiltelės dydžio ar mažesnes daleles, kai dirvožemio paviršius plikas ir sausas. Tam tikros medžiagos < 1 mm dydžio dalelės šokinėdamos juda paviršiumi, o < 0,1 mm vėjas gali laisvai pakelti ir nunešti. Liosiniai dirvožemiai formuojasi, kaip nusėdusios vėjo suneštos dalelės.
Vėjo eroziją galima sumažinti, užsodinant apsaugines juostas, įterpiant mėšlą į dirvos paviršių ir auginant apsauginius pasėlius. Plačioms atviroms prerijų sritims, pvz., JAV ir Kanadoje labai kenkia vėjo erozija..
Padeda minimalus dirbimas
Prerijų srityse ir šlaituose esantiems, dirbamiems laukams rekomenduojami įvairūs minimalaus dirbimo būdai, naudojami kaip priemonės, tiek nuo vėjo, tiek ir nuo vandens erozijos poveikio. Seklesnis dirbimo gylis reiškia, kad derliaus atliekos kaupiamos paviršiniame dirvožemio sluoksnyje. Taip didinamas organinių medžiagų kiekis paviršiniame dirvožemio sluoksnyje, kas savo ruožtu, gerina agregatų stabilumą ir didina dirvožemio atsparumą lietaus lašų smūgiams ir vėjo nešimui.
Ariant šlaituose, kontūrinis arimas pagal horizontalę – naudingas metodas erozijos rizikai mažinti. Šis metodas leidžia panaudoti lauko topografiją tam, kad vanduo įsigertų vietoje, o ne tekėtų vagomis žemyn.
Augalinė danga apsaugo
Derliaus likučiai, palikti dirvos paviršiuje, – dar vienas argumentas, kaip minimalus dirbimas apsaugo nuo erozijos. Bendrai paėmus, ir augalai, ir atliekos dirvos paviršiuje veiksmingai lėtina vandens tekėjimo greitį ir vėjo greitį ties dirvos paviršiumi. Grynai fiziniu požiūriu, auganti augalų danga arba derliaus atliekos taip pat veiksmingai apsaugo nuo, pvz., lietaus lašų poveikio dirvos paviršiui.
Tarp mums įprastų pasėlių, geriausiai apsaugo daugiamečių žolių pievos, o auginamų javų apsauga vidutiniška. Eilutėmis sėjamos kultūros, pvz., cukriniai runkeliai arba kukurūzai, palieka neuždengtą dalį dirvožemio, taigi silpniau apsaugo nuo erozijos. Prasčiausias variantas iš erozijos rizikos perspektyvos – sukultivuotas pūdymas, kuriame niekas neauginama ir ant paviršiaus nėra augalinių likučių.
Žodynas:
Liosinis dirvožemis = liosinis dirvožemis – poringas, vėjo suneštas dirvožemis, kurio dalelės dažnai yra maždaug dulkių dalelių dydžio intervale (žiūrėkite daugiau skyriuje Dirvožemį sudarantys blokai). Liosiniai dirvožemiai aptinkami Rytų Europoje ir Ukrainoje, jų gylis gali siekti daugiau nei 100 metrų.
Kontūrinis arimas = Kontūrinis arimas siejamas su arimu palei vietovės aukščio horizontales.
